Vienas iš mokinių pasiekimų pasaulio pažinimo pamokose, 3-4 klasėje yra atpažinti grįžtamuosius ir negrįžtamuosius medžiagų pokyčius.

Sąvokos -gana moksliškos. Teoriškai - retam pradinukui įkandamos. Suprasti vaikai gali, tik per praktines veiklas. Šį kartą pabandėme padirbėti mokyklos technologijų kabinete: išsikepti obuolių su įvairiais įdarais, pagaminti paukšteliams lesyklėles – keksiukus taukų pagrindu, virti vandenį arbatai, šaldyti ją ledukais. Visa mokykla kvepėjo keptais obuoliais. 

Skonis – skaniau už saldainius (vaikų mintis). Deja, keptas obuolys jau niekada nebebus vėl šviežiu, negrįš į ankstesnę būseną. Paukštelių keksiukams taukus pašildėme, išleidome, pribėrėmė įvairių sėklų, kruopų, išmaišėme, supylėme į formeles ir įdėjome į šaldytuvą. Keksiukai sutvirtėjo. Taukai vėl tapo tokie, kokie buvo prieš jų lydymą. Jie sugrįžo į savo ankstesnę būseną.
Na, o su vandeniu vyko stebuklai! Skysta medžiaga- vanduo virė, garavo, virto dujiniu pavidalu; vandens indeliai šaldiklyje sušalo į ledą. Ledukus tirpinome ir jie vėl tapo vandeniu.
Išvada: vanduo ir taukai turi grįžtamuosius medžiagų pokyčius, o obuoliai – negrįžtamuosius pokyčius.